Švedijos ir Suomijos ambasadoriai trečiadienį oficialiai įteikė savo prašymus dėl narystės NATO aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

Paskatintos Rusijos pradėto karo Ukrainoje abi Šiaurės Europos šalys užbaigė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką.

„Šiandien jūsų pateikti prašymai yra istorinis žingsnis. Dabar sąjungininkai svarstys tolesnius žingsnius jūsų kelyje į NATO“, – sakė J. Stoltenbergas, NATO būstinėje priėmęs Suomijos ir Švedijos ambasadorių pateiktas paraiškas.

Švedijos ir Suomijos NATO narystės siekis gali būti reikšmingiausia NATO plėtra per pastaruosius dešimtmečius, dvigubai pailginanti sieną su Rusija, o šios prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad tai gali sukelti Maskvos atsaką.

Šiems narystės siekiams priešinasi NATO narė Turkija, pagrasinusi blokuoti Šiaurės šalių paraiškas prieš tai jas pavadinusi Ankarai priešiškų ginkluotų grupuočių prieglobsčiu.

„Reikia atsižvelgti į visų sąjungininkių saugumo interesus, todėl esame pasiryžę išnagrinėti visus klausimus ir greitai padaryti išvadas, – sakė J. Stoltenbergas. – Visos sąjungininkės sutaria dėl NATO plėtros svarbos. Visi sutinkame, kad turime būti vieningi, ir visi sutinkame, kad tai yra istorinis momentas, kuriuo turime pasinaudoti“.

Helsinkis, Stokholmas ir kitos Vakarų sąjungininkės tebėra optimistiškai nusiteikusios, kad joms pavyks įveikti Turkijos prieštaravimus.

Tikimasi, kad trečiadienį NATO ambasadoriai aptars paraiškas ir galbūt uždegs žalią šviesą oficialių derybų su abiem šalimis pradžiai.

Kelios NATO sąjungininkės, visų pirma Jungtinė Karalystė, pasiūlė Suomijai ir Švedijai saugumo garantijas paraiškų svarstymo laikotarpiu, kol joms dar netaikomas aljanso savitarpio gynybos paktas.

„Per pastarąsias kelias dienas matėme daug sąjungininkių pareiškimų, kuriais jos įsipareigojo užtikrinti Suomijos ir Švedijos saugumą. NATO jau dabar akylai stebi Baltijos jūros regioną, o NATO ir sąjungininkių pajėgos ir toliau prisitaikys pagal poreikį“, – sakė J. Stoltenbergas.

ELTA inf.