Nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos ir kai kurių Lietuvos įmonių sunkumų, mūsų šalies darbo rinkos tendencijos toliau išlieka teigiamos. Nuosekliai mažėja registruotas nedarbas ir didėja gyventojų užimtumas. Gegužės 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 165,5 tūkst. klientų – 2,7 tūkst. mažiau nei balandį. Šiuo metu registruotas nedarbas šalyje siekia 9,5 proc., sakoma Užimtumo tarnybos pranešime.

„Nuo metų pradžios darbo neturinčių asmenų sumažėjo 10,6 tūkst. Visose amžiaus grupėse nedarbas mažėja. Tai lemia ne tik geresni įsidarbinimo rodikliai, didesnis veiklą pagal verslo liudijimą pasirinkusių skaičius, bet ir didesnis darbo neturinčių žmonių įsitraukimas į Užimtumo tarnybos administruojamas priemones, palengvinančias integraciją į darbo rinką“, – aiškino Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Balandį užimtumas suteiktas 34,1 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Daugiausiai iš jų – 19,1 tūkst. pradėjo dirbti pagal darbo sutartis, 10,1 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 4,9 tūkst. įsitraukė į remiamo užimtumo priemones – 1,2 tūkst. dalyvaus profesinio mokymo programose, 2,1 tūkst. įdarbinti subsidijuojant, 1,3 tūkst. suteikta parama judumui.

Apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse (atitinkamai 16,7 proc. ir 16,5 proc.) – balandį daugiausiai įsidarbinusių asmenų. Kas dešimtas – statybos sektoriuje (10,8 proc.), kas aštuntas – administravimo ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse (12,6 proc.).

Net 5,5 proc., palyginti su kovu, augo įsidarbinusių asmenų skaičius. Žemės ūkio sektoriuje fiksuotas didžiausias augimas – čia pradėjo dirbti tris kartus daugiau klientų nei kovą. Tai – ir traktorininkai, miškų ūkio ir medelynų darbininkai bei nekvalifikuoti darbininkai.

Artėjant vasarai pagyvėjo ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektorius, kur įsidarbino beveik du kartus daugiau klientų nei prieš mėnesį. Statybos ir vandens tiekimo bei nuotekų valymo, atliekų tvarkymo sektoriuose įsidarbino 1,5 karto daugiau nei kovą.

Balandį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 40,9 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, iš jų – 25,2 tūkst. darbdaviai pateikė balandį. Daugiausiai darbo pasiūlymų buvo iš apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, administracinę ir aptarnavimo, statybos, transporto ir saugojimo veiklą vykdančių įmonių.

Du penktadaliai darbo skelbimų buvo skirta kvalifikuotiems darbininkams ir mašinų bei įrenginių operatoriams (41,1 proc.), kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,4 proc.) – nekvalifikuoto darbo pasiūlymai. Kas septintas pasiūlymas įsidarbinti – paslaugų darbuotojams ir pardavėjams, kas aštuntas – specialistams, įstaigų tarnautojams ar vadovams.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės ir toliau išliko sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, parduotuvių pardavėjams, virėjams, autobusų ir troleibusų vairuotojams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, statybininkams, siuvėjams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, krovikams, reklamos ir rinkodaros specialistams.